| | Kovo 30 d. Vytauto Didiojo universiteto Katalik teologijos fakultete meksikietis Arturo Soto dalijosi skeptikomis mintimis apie sensacingj iuolaikinio JAV raytojo Dano Browno roman „Da Vinio kodas“. A. Soto Lietuvoje gyvena devynerius metus, gerai kalba lietuvikai, Vilniaus universitete baig tarptautins vadybos magistratros studijas. Lietuv atvyks „Opus Dei“ prelato praymu ia steigti dvasin jaunimo kultros centr, iuo metu dirba Vilniuje sikrusio centro „Liepkiemis“ administracijoje.
A. Soto savo praneim pavadino „Faktai prie prasimanymus“. „Negaliu sutikti, kaip „Da Vinio kodo“ autorius traktuoja Jz Krist bei vis Katalik Banyi“, – kalbjo A. Soto. Jo pastebjimu, raytojas aidia dvigub aidim: vienkart ramina, jog „tai tik romanas, kur nereikia rimtai irti, kitkart teigia krinyje nors atskleisti monijai tikrj istorij“. Meksikietis kritikai vertino D. Browno altinius, kuriais jis rmsi: gnostik evangelijas bei parapsicholog, psicholog, kit asmen knygas. A. Soto piktinosi, kad skandalingojo romano krjas D. Brownas ikraip gnostik evangelij pagal Pilyp.
A. Soto primin, jog D. Browno vertinamos gnostik knygos (j neva buv 80) yra apokrifins – nekvptos Dievo. „I j suinome apie Jzaus vaikyst, kad prakartlje buvo jautis, asilas ir pan., taiau jos netrauktos Naujj Testament! O ar ne pastaruoju turtume tikti?“ – klaus A. Soto. Pasak jo, rayti istorij remiantis faktais, ufiksuotais prajus 150 met po vykio, tas pats, kaip carins Rusijos laikais rayti dabartins Lietuvos istorij. Mat gnostik tekstai parayti po Jzaus Kristaus mirties prajus beveik 120 met, o Naujojo Testamento keturios evangelijos raytos apie 65–100 m. A. Soto kviet tikti Naujojo Testamento evangelijomis dar ir todl, kad jos – „geriausiai ilikusi ir geriausiai dokumentuota senovs tekst rinktin – daugiau nei 5400 rankrai, saugom vairiose pasaulio bibliotekose“. Es tai, kad Naujajame Testamente maai kalbama apie Krist nuo vaikysts iki didiosios misijos pradios, – tepaminima, jog jis dirbo staliumi, – liudija apie darbo svarb vidinei brandai. Ir organizacijos „Opus Dei“ nariai ventumo siekia bei apatalauja kasdienybje aukodami darb, taip pat melsdamiesi, atgailaudami, marindami kn, kentdami kaip Kristus.
A. Soto teigimu, D. Brownas neteisus savo romane organizacij „Opus Dei“ vaizduodamas kaip valdios itrokusi mazochistin vienuoli sekt. I ties 70 proc. organizacijos nari yra susituokusieji, nevilki joki autini ir nepraktikuoja saviplakos. Vatikanas yra pradjs keturi organizacijos nari ventumo byl; kun. Jose Maria Escriva ventuoju jau paskelbtas.
Pranejas, pasitelks faktus, triukino ir D. Browno tendencij „pieti“ krikionyb kaip nugaltj sukurt, Romos imperatoriaus Konstantino sugalvot, naudos i tikjimo peani, moter diskriminuojani religij. „Gal D. Brownas pamiro pamaldum Šv. Mergelei Marijai? O kiek Banyioje vent moter?!“– retorikai klaus A. Soto. Raytojas meluojs, kad 313 m. prie Kr. imperatoriaus Konstantino suauktame Nikjos Susirinkime 51 proc. dalyvi balsavo u pirmapradio tikjimo pripainim. Patikimi raytiniai altiniai byloja, jog iai nuostatai, Romos imperijoje teisinusiai krikionyb, pritar 298 asmenys i 300. D. Browno teigin, kad iki mintj met niekas netikjo Jzaus dievikumu, paneigia dokumentai –Tacito ir kit pagoni ratai. D. Browno klastot, kad iki 313 m. prie Kr. krikionybs nebta, paneigia krikioni kankinim aktai.
A. Soto nuomone, romano „Da Vinio kodas“ populiarumas liudija, koks domus iuolaikinei monijai yra Jzus Kristus, taiau tiesos iekotina patikimuose altiniuose. D. Brownas naudingas, kad j link patraukia iekanius mones. Taip dar kart pasitvirtinanti Evangelijos imintis, kad nra to blogo, kuris neieit gera.
„Banyios inios“
katalikai.lt |
pradi
vir
